KalimasRuošinių apdirbimas yra kalimo gamybos procesas, kuriame kalimo ruošinių kokybė ir našumo lygis turės didelę įtaką kalimo kokybei, našumui, ilgaamžiškumui ir įmonių ekonominei naudai. Kalimo ruošinių apdorojimo technologija, įrangos tikslumas ir našumas lemia ruošinio kokybę. Kalimo ruošinio kokybė tiesiogiai veikia tekinimo apdirbimo tikslumą, o tekinimo apdirbimo kokybė taip pat turi įtakos šlifavimo tikslumui ir efektyvumui. Todėl kalimo ruošinio pasirinkimas visame kalimo procese vaidina labai svarbų vaidmenį. Kalimo ruošinio parinkimo principas turėtų būti grindžiamas naudojimo reikalavimų tenkinimu, siekiant kuo labiau sumažinti gamybos sąnaudas, kad produktas galėtų konkuruoti rinkoje. Toliau pateikiamas kalimo ruošinio parinkimo principas, kuriame yra šie punktai:
1. Proceso principas:
Naudojimo reikalavimaikaltiniaiNustatykite ruošinio formos charakteristikas ir įvairius skirtingus naudojimo reikalavimus bei formos charakteristikas, atitinkančias ruošinio formavimo proceso reikalavimus. Kaltinių naudojimo reikalavimai apima formą, dydį, apdorojimo tikslumą, paviršiaus šiurkštumą ir kitas išorines savybes, taip pat cheminę sudėtį, metalo struktūrą, mechanines savybes, fizines savybes ir chemines savybes bei kitus vidinius kokybės reikalavimus. Naudojant skirtingus kaltinius, atsižvelgiant į kaltinių medžiagų proceso charakteristikas (pvz., kalimo charakteristikas, suvirinimo charakteristikas ir kt.), nustatomas ruošinio formavimo metodas. Renkantis ruošinio formavimo metodą, taip pat reikėtų atsižvelgti į vėlesnio apdirbimo apdirbamumą. Kai kurioms sudėtingoms konstrukcijoms sunku naudoti vieną formavimo metodą ruošiniui formuoti, ne tik atsižvelgiant į galimybę derinti įvairias formavimo schemas, bet ir į tai, ar derinys paveiks apdirbimo apdirbamumą.

2. Prisitaikymo principas:
Renkantis ruošinio formavimo schemą, reikėtų atsižvelgti į prisitaikymo principą. Tinkama ruošinio schema parenkama atsižvelgiant į kaltinių gaminių konstrukcinę formą, matmenis ir darbo sąlygas. Pavyzdžiui, kopėčių veleno dalims, kai kiekvienos pakopų skersmuo nedaug skiriasi, galima naudoti strypą; jei skirtumas didelis, patartina naudoti kaltinį ruošinį. Skirtingoms darbo sąlygoms skirto kaltinio gaminio ruošinio tipas taip pat skiriasi.
3. Gamybos sąlygų įvertinimo principas:
KalimasRuošinių formavimo schema turėtų būti parenkama atsižvelgiant į gamybos vietos sąlygas. Gamybos sąlygos daugiausia apima faktinį ruošinių gamybos proceso lygį, įrangos būklę ir išorinio bendradarbiavimo galimybes bei ekonomiškumą, tačiau tuo pat metu būtina apsvarstyti geresnio ruošinių gamybos metodo naudojimą dėl gamybos plėtros. Todėl renkantis ruošinius reikėtų išanalizuoti esamas įmonės gamybos sąlygas, tokias kaip įrangos pajėgumai ir personalo techninis lygis, kad būtų galima kuo labiau išnaudoti esamas gamybos sąlygas ruošinių gamybos užduočiai atlikti. Jei esamomis gamybos sąlygomis sunku įvykdyti reikalavimus, reikėtų apsvarstyti kalimo medžiagos ir (arba) ruošinių formavimo metodo keitimą, taip pat apdorojimą ar paslaugų teikimą išorės tiekėjams.
4. Ekonominiai principai:
Ekonomiškumo principas yra toks, kad kaina būtų kuo didesnė.kalimasmažos medžiagų, energijos suvartojimo, darbo užmokesčio ir kitos išlaidos. Renkantis kalimo ruošinio tipą ir konkretų gamybos būdą, reikėtų ekonomiškai palyginti kelias iš anksto pasirinktas schemas, remiantis detalių reikalavimų atitikimo prielaida, ir pasirinkti schemą su mažomis bendromis gamybos sąnaudomis. Paprastai renkantis ruošinio tipą ir gamybos būdą, ruošinio dydis ir forma turėtų būti kuo artimesni gatavoms detalėms, kad būtų sumažintas apdorojimo leidimas, pagerintas medžiagų panaudojimo koeficientas ir sumažintas mechaninio apdirbimo darbo krūvis. Tačiau kuo tikslesnis grubus ruošinys, tuo sunkiau ir brangiau jį pagaminti. Todėl, kai gamybos programa yra didelė, reikėtų taikyti didelio tikslumo ir didelio našumo ruošinio gamybos metodą. Šiuo metu, nors vienkartinės investicijos yra didelės, padidėjusias ruošinio gamybos sąnaudas galima kompensuoti sumažėjusiomis medžiagų sąnaudomis ir apdirbimo sąnaudomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad gaminant vieną detalę mažomis partijomis, galima naudoti laisvąjį kalimą, rankinį lankinį suvirinimą, plokščių metalo kalimo aparatą ir kitus formavimo metodus, o partijų gamyboje – mašininį modeliavimą, štampavimą, automatinį suvirinimą po panardinamuoju lanku ar kitus metodus.