Oksidacijakaltiniaidaugiausia įtakos turi kaitinamo metalo cheminė sudėtis ir vidiniai bei išoriniai kaitinimo žiedo veiksniai (pvz., krosnies dujų sudėtis, kaitinimo temperatūra ir kt.).
1) Metalinių medžiagų cheminė sudėtis
Susidariusių oksido nuosėdų kiekis yra glaudžiai susijęs su chemine sudėtimi. Kuo didesnis plieno anglies kiekis, tuo mažiau oksido nuosėdų susidaro, ypač kai anglies kiekis viršija 0,3 %. Taip yra todėl, kad oksidavus anglį, ruošinio paviršiuje susidaro monoksido (CO) dujų sluoksnis, kuris slopina tolesnę oksidaciją. Legiruotasis plienas, kuriame yra Cr, Ni, Al, Mo, Si ir kitų elementų, labiau kaitinamas, o nuosėdų susidarymas yra mažesnis. Dėl šių elementų oksidacijos plieno paviršiuje gali susidaryti tanki oksido plėvelė, kuri, kaip ir plienas, turi artimą šiluminio plėtimosi koeficientą ir yra tvirtai pritvirtinta prie paviršiaus, todėl nelengvai lūžta ir nukrenta, todėl apsaugo nuo tolesnės oksidacijos. Karščiui atsparus, nesilupstantis plienas yra legiruotas plienas, kuriame yra daugiau minėtų elementų, o kai Ni ir Cr kiekis pliene yra 13 %? Esant 20 %, oksidacija beveik nevyksta.
2) Krosnies dujų sudėtis
Krosnies dujų sudėtis daro didelę įtaką susidarymuikalimasmastelis, tas patsplieno kaliniaiSkirtingose ​​kaitinimo atmosferose apnašų susidarymas nėra vienodas. Oksiduojančiose krosnies dujose apnašų susidarymas yra labiausiai paplitęs, šviesiai pilkas ir lengvai pašalinamas. Neutraliose krosnies dujose (daugiausia turinčiose N2) ir redukuojančiose krosnies dujose (turinčiose CO, H2 ir kt.) susidariusios oksido apnašos yra mažiau juodos ir sunkiai pašalinamos. Siekiant sumažinti oksido apnašų susidarymą ir pašalinimą, kiekviename kaitinimo etape reikia atkreipti dėmesį į krosnies dujų sudėties kontrolę. Apskritai, kai kaitinama žemesnėje nei 1000 ℃ temperatūroje, naudojamos oksiduotos krosnies dujos, nes šiuo metu temperatūra nėra aukšta, oksidacijos procesas nėra labai stiprus ir susidariusias oksido apnašas lengva pašalinti. Kai temperatūra viršija 1000 ℃, ypač aukštoje temperatūroje, oksido apnašų susidarymui sumažinti reikia naudoti redukuojančias krosnies dujas arba neutralias krosnies dujas.
Liepsnos kaitinimo krosnyje susidarančių dujų pobūdis priklauso nuo oro kiekio, tiekiamo į kurą degimo metu. Jei oro pertekliaus koeficientas krosnyje yra per didelis, oro tiekimas yra per didelis, krosnies dujos oksiduojasi, susidaro daugiau metalo oksido nuosėdų, o jei oro pertekliaus koeficientas krosnyje yra 0,4? Esant 0,5, krosnies dujos yra redukuojamos, susidaro apsauginė atmosfera, kad nesusidarytų oksido nuosėdos ir nebūtų oksidacinio kaitinimo.

3) Šildymo temperatūra
Kaitinimo temperatūra taip pat yra pagrindinis kalimo apnašų susidarymo veiksnys: kuo aukštesnė kaitinimo temperatūra, tuo intensyvesnė oksidacija. Esant 570 ℃ ir 600 ℃ temperatūrai, kalimo oksidacija vyksta lėtai, esant 700 ℃ oksidacijos greitis padidėja, o esant 900 ℃ ir 950 ℃ temperatūrai oksidacija yra labai reikšminga. Jei oksidacijos greitis 900 °C temperatūroje yra 1, 1000 °C temperatūroje – 2, 1100 °C temperatūroje – 3,5, o 1300 °C temperatūroje – 7, tai padidėja šešis kartus.
4) Šildymo laikas
Kuo ilgesnis kaltinių kaitinimo laikas oksiduojančiose dujose krosnyje, tuo didesnė oksidacijos difuzija ir tuo daugiau susidaro oksido nuosėdų, ypač aukštoje temperatūroje kaitinimo etape, todėl kaitinimo laiką reikia kuo labiau sutrumpinti, ypač kaitinimo laiką ir laikymo laiką aukštoje temperatūroje.
Be to, aukštoje temperatūroje kalimo ruošinys oksiduojamas ne tik krosnyje, bet ir kalimo procese. Nors ruošinio oksido apnašos valomos, jei ruošinio temperatūra vis dar aukšta, jis oksiduojamas du kartus, tačiau oksidacijos greitis palaipsniui silpnėja mažėjant ruošinio temperatūrai.